Mirtis – negrįžtamas žmogaus visų gyvybės požymių išnykimas, gyvybinių funkcijų nutrūkimas be galimybės atgaivinti.
Mirties priežasčių struktūra Lietuvoje ir ES valstybėse narėse skiriasi nedaug. Dažniausios mirties priežastys yra šios: kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys. Daugelyje ES valstybių narių trečioje vietoje yra mirtingumas nuo kvėpavimo sistemos ligų. Mirtingumo rodiklis Lietuvoje nuo kraujotakos sistemos ligų yra vienas didžiausių tarp ES valstybių narių. Standartizuotas mirtingumo rodiklis nuo piktybinių navikų Lietuvoje nedaug skiriasi nuo ES valstybių narių vidurkio. Mirtingumas dėl išorinių mirties priežasčių Lietuvoje yra vienas didžiausių ES.
Registre kaupiami duomenys iš medicininių mirties ir medicininių perinatalinės mirties liudijimų bei kitų mirties faktą liudijančių dokumentų. Lietuvoje naudojamo medicininio mirties liudijimo formos mirties priežasčių dalis atitinka Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas.
Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras registruoja visus mirusiuosius Lietuvoje ir užsienyje Lietuvos piliečius. Oficialioji mirties priežasčių statistika apima tik nuolatinius Lietuvos Respublikos gyventojus.
Pagrindinė mirties priežastis – liga arba sužalojimas, sukėlęs patologinių būklių grandinę, tiesiogiai lėmusią mirtį, arba nelaimingo atsitikimo ar smurto aplinkybės, sukėlusios mirtiną sužalojimą. Dauginės mirties priežastys – visos mirties priežastys įrašytos medicininiame mirties liudijime: pagrindinė mirties priežastis, komplikacijos, sąlygojusios mirtį priežastys.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje 2023 m. buvo 1,66 m. ilgesnė nei 2022 m., tai yra – 77,43 m.: vyrų – 72,86, moterų – 81,71 m.. Stebima, kad miesto gyventojai 3,13 m. gyveno ilgiau nei gyvenantys kaime.
Lietuvoje 2023 m. mirė 37 005 žmonės, t. y. 5 879 asmenimis mažiau negu 2022 metais. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė, t. y. 52,1 proc. visų mirusiųjų. Nuo piktybinių navikų mirė 21 proc., dėl išorinių mirties priežasčių – 6,1 proc., o nuo virškinimo sistemos ligų – 5,2 proc. visų mirusiųjų. Mirusieji nuo COVID-19 ligos 2023 m. jau tesudarė tik 1,6 proc. visų mirusiųjų.
Vyrų 2023 m. Lietuvoje mirė 18 077, tai yra 2 380 vyrų mažiau nei 2022 m. Moterų 2023 m. Lietuvoje mirė 18 928 moterys, palyginti su 2022 m., 3 499 moterimis mažiau. Darbingo amžiaus mirusieji sudarė 22,3 proc. visų mirusiųjų. Daugiausia darbingo amžiaus vyrų mirė nuo išeminių širdies ligų (17,6 proc.), virškinimo organų piktybinių navikų (8,4 proc.) ir kepenų ligų (7,2 proc.). Darbingo amžiaus moterų mirė 2,5 karto mažiau negu darbingo amžiaus vyrų. Nuo išeminių širdies ligų mirė 9,6 proc. 16-64 amžiaus moterų, nuo moters lyties organų piktybinių navikų – 9,4 proc., nuo kepenų ligų – 9,3 proc. 2023 m. mirė 83 1–17 metų amžiaus vaikai (54 berniukai ir 29 mergaitės). Pagrindinės 1–17 metų amžiaus vaikų mirties priežastys buvo 38,6 proc. išorinės mirties priežastys, įgimtos formavimosi ydos sudarė 14,5 proc. ir piktybiniai navikai 13,3 proc.. Dėl išorinių mirties priežasčių 2023 m. mirė 32 vaikai (21 berniukas ir 11 mergaičių), palyginti su 2022 m., 10 vaikų daugiau mirė nuo transporto traumų. 2023 m. mirė 57 kūdikiai (vaikai iki 1 metų), palyginti su 2022 m., 10 kūdikių mažiau. Pagrindinės kūdikių mirties priežastys buvo perinatalinio laikotarpio ligos (49,1 proc.) ir įgimtos formavimosi ydos (31,6 proc.).
Pakruojo rajono savivaldybėje 2023 m. iš viso mirė 329 asmenys (168 vyrai ir 161 moteris). Pagrindinė gyventojų mirties priežastis buvo kraujotakos sistemos ligos (172 atv., iš jų 77 vyr. ir 95 mot.), piktybiniai navikai – 74 atv., iš jų 45 vyr. ir 29 mot.. Išorinės mirties priežastys – 19 atv., iš jų 13 vyr. ir 6 mot.. Virškinimo sistemos ligos – 14 atv., iš jų 9 vyr. ir 5 mot.. Infekcinės ligos – 9 atv., iš jų 3 vyr. ir 6 mot.. COVID-17 – 9 atv., iš jų 3 vyr. ir 6 mot.. Kvėpavimo sistemos ligos – 7 atv., iš jų 4 vyr. ir 3 mot.. Tyčiniai susižalojimai (savižudybės) – 5 atv., iš jų – 3 vyr. ir 2 mot.. Atsitiktiniai apsinuodijimai alkoholiu – 2 atv., iš jų 1 vyr. ir 1 mot.. Transporto įvykių metu žuvo 1 vyras.
Mirusieji pagal piktybinių navikų lokalizaciją mūsų savivaldybėje buvo skrandžio – 6, trachėjos – plaučių – 10, melonomos ir kitų odos – 3,krūties (moterų) – 2, gimdos kaklelio – 3, kitų gimdos – 1, priešinės liaukos – 2, inkstų, išskyrus geldeles – 2, šlapimo pūslės – 1 ir limfinio, kraujodaros ir giminingų audinių – 8.
Oficialiojoje statistikoje mirtingumo duomenys analizuojami vertinant pagrindinę mirties priežastį. Tačiau medicininiame mirties liudijime, ypač vyresnio amžiaus mirusiems, be pagrindinės ligos, sukėlusios mirtį, būna įrašyta jos komplikacijos ar lėtinės ligos, kurios turėjo įtakos mirčiai įvykti.
46 proc. medicininių mirties liudijimų ir kitų mirties faktą liudijančių dokumentų buvo nurodytos 2–4 mirties priežastys, o 49,1 proc. – nurodytos 5 ir daugiau mirties priežastys.
Išorinės mirties priežastys buvo dažniausiai išrenkamos pagrindine mirties priežastimi, jeigu buvo nurodyta tarp dauginių mirties priežasčių, – 77 proc. medicininių mirties liudijimų. Taip pat dažnai išrenkamos kaip pagrindinės mirties priežastys, iš visų nurodytų dauginių mirties priežasčių, buvo nėštumo, gimdymo ir pogimdyminio laikotarpio ligos (O00-O99, 75 proc.),COVID-19 liga (U07.1, U07.2, 58,3 proc.) ir piktybiniai navikai (C00–C96, 53,7 proc.).
Laima Miežienė
Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė
(Informacijos šaltinis – Higienos instituto Sveikatos informacijos centras „Mirties priežastys 2023 m.“)