Penktąją stovyklos dieną lydėjo pasitikėjimas – savimi, kitu ir visa mūsų jau spėjusia susidraugauti stovyklos šeima. 
Po pusryčių sulaukėme jogos specialistės Juditos. Jogos užsiėmimo metu vaikai išbandė savo lankstumą, pusiausvyrą, mokėsi susikaupti, pasitikėti savimi ir bendradarbiauti su kitais. Puiki ir labai smagi patirtis! 
Prieš pietus surengėme karaokės valandėlę. 
Ir ką gi – stovykloje atradome ne vieną talentą! Buvo daug muzikos, drąsos, palaikymo ir, žinoma, juoko.
Ir ką gi – stovykloje atradome ne vieną talentą! Buvo daug muzikos, drąsos, palaikymo ir, žinoma, juoko.Po pietų ir bendro apsitvarkymo stovyklos vadovė Ema pakvietė vaikus į jaukų patyriminį užsiėmimą apie nerimą ir stresą. Kalbėjomės, mokėmės geriau suprasti savo jausmus, o galiausiai visi kartu išbandėme meditaciją. Tai buvo ypatingai šilta, rami ir jauki patirtis. 
Vėliau ramybę pakeitė juokas – žaidėme žodžių šaradas! 
Kai kuriuos žodžius parodyti pasirodė tikras iššūkis, todėl gero juoko tikrai netrūko.
Kai kuriuos žodžius parodyti pasirodė tikras iššūkis, todėl gero juoko tikrai netrūko.O vakarienę šį kartą gaminome patys! 
Kūrėme laužą, kepėme dešreles, o desertui, žinoma, negalėjo trūkti ant ugnies keptų zefyrų. Vakaro sensacija tapo gintaro dulkių ugnies šou, palikęs įspūdį visiems! 
Kūrėme laužą, kepėme dešreles, o desertui, žinoma, negalėjo trūkti ant ugnies keptų zefyrų. Vakaro sensacija tapo gintaro dulkių ugnies šou, palikęs įspūdį visiems! Po tiek maisto ir pramogų vieni rinkosi poilsį, o kiti – lengvą vakarinį bėgimą. 
Ypač smagu matyti, kad jaunuolių net nereikia raginti – noras judėti ir sportuoti kyla iš jų pačių. 
Ypač smagu matyti, kad jaunuolių net nereikia raginti – noras judėti ir sportuoti kyla iš jų pačių. Paskutinis stovyklos vakaras buvo ypatingas…Per šias dienas vaikai ne tik dalyvavo veiklose – jie susidraugavo. Atsirado savi juokeliai, bendri prisiminimai, palaikymas, pasitikėjimas ir tas sunkiai žodžiais nusakomas jausmas, kai iš skirtingų žmonių po truputį tampama viena komanda.
Šį vakarą buvo labai daug nuoširdaus juoko, bet neišvengėme ir ašarų… Nes kai gera būti kartu, suprasti, kad laikas bėga į pabaigą, nėra taip paprasta. 
Nuostabu matyti, kokie mes visi skirtingi. Kiekvienas su savo charakteriu, talentais, stiprybėmis ir istorijomis. Tačiau būdami kartu kiekvienas paliekame mažą dalelę savęs kituose – šypseną, padrąsinimą, prisiminimą ar tiesiog jausmą, kad buvome priimti tokie, kokie esame.
Galbūt tai ir yra tikroji draugystės galia – būti skirtingiems, bet jaustis kartu. 
Dar liko viena diena… O tada teks sakyti „iki pasimatymo“.
Veikla finansuojama Europos Sąjungos lėšomis.
