Paskutinė stovyklos diena buvo kupina šiltų žodžių, įvertinimų ir įkvėpimo. Tai buvo diena, kai viskas susidėliojo į vietas – prisiminimai, draugystės ir patirtys.
Rytą pradėjome nuo jau pažįstamo emocijų termometro – veiduose matėsi šypsenos, bet ir truputis liūdesio, nes atėjo laikas atsisveikinti.
Tuomet vyko refleksija apie visą stovyklą – vaikai prisiminė, kokios veiklos labiausiai patiko, ko išmoko, kaip jautėsi. Buvo skaičiuojami gerumo taškai, įvertinti pastangų ir bendrystės momentai.
Po refleksijos laukė apdovanojimų ceremonija – visi stovyklautojai buvo pagerbti medaliais už dalyvavimą, draugiškumą, kūrybiškumą, aktyvumą. Tai buvo šilta, jaudinanti akimirka, kai kiekvienas jautėsi svarbus ir matomas. 
Dienos kulminacija – susitikimas su alpinistu Vladu Vitkausku, kuris papasakojo apie savo žygius į aukščiausias pasaulio viršukalnes, iššūkius, drąsą ir gyvenimo filosofiją. Vaikai klausėsi susižavėję – tai buvo įkvepianti pamoka apie tai, kaip svarbu tikėti savimi ir siekti savo „Everesto“. 
Po pietų – paskutiniai apsikabinimai, šilti žodžiai, atsisveikinimai ir išvykimas namo – su kupinomis širdimis, naujais draugais ir šimtais įsimintinų akimirkų.
Nuoširdžiai dėkojame visiems vaikams, komandai, tėvams ir partneriams – jūs padarėte šią stovyklą ypatingą.
Stovykla finansuojama Europos Sąjungos lėšomis.
